"In many of his speeches, the President has addressed the relationship between the state and the Church and has clearly articulated the national government’s views on the Church. Perhaps the most vivid description of the relationship between the state and the Church was given on May 29, 1938, at the solemn session marking the 550th anniversary of Christianity in Lithuania. Here is an excerpt from that speech: “The Church, having lost its political power, nevertheless remains a major force in the life of the nation. Together with the state, it participates in the education of the nation and thus continues to shape both its present and its future. From this relationship between the two forces arises a great task: to harmonize the work of the Church with that of the State, to maintain the necessary balance between them in every endeavor of the nation, and to recognize the boundary between what belongs to the Church and what belongs to the State. Harmony and concord, not opposition, must guide this task. Eternal life and the earth - sub specie aeternitatis and sub specie temporis - are different in scope but not contradictory. Let us believe, at this solemn hour, that this can be and will be so. This is our responsibility. “From the nation to eternal life, and the nation on earth.”"

"Valstybės Prezidentas daugeliu savo kalbų yra lietęs valstybės ir Bažnyčios santykius ir aiškiai yra išdėstęs tautinės vyriausybės pažiūras į Bažnyčią. Bene vaizdžiausiai valstybės ir Bažnyčios santykius bus nusakęs 1938 m. gegužės mėn. 29 d. Krikščionybės Lietuvoje 550 m. jubiliejaus iškilmingame posėdyje. Tos kalbos ištrauka štai: „Bažnyčia, nebetekusi pasaulinės valdžios, vis dėlto paliko didis veiksnys tautos gyvenime. Ji drauge su valstybe dalyvauja tautos auklėjime, taigi tebelemia, ir dabar jos buitį ir jos ateitį. Iš tokio abiejų veiksnių santykio eina didis uždavinys: derinti Bažnyčios darbą su Valstybės darbu, laikyti reikiamą jų pusiausvyrą kiekviename tautos žygyje, žinoti ribą, kas yra Bažnyčios ir kas Valstybės. Harmonija, santarvė, o ne priešingumai turi vadovauti sakytam uždaviniui. Amžinasis gyvenimas ir žemė, sub specie aeternitatis ir sub specie temporis abu mastu skirtingu, bet neprieštaringu. Tikėkime šią iškilmingą valandą, kad taip gali būti ir taip bus. Tatai mūsų priklauso. Iš tautos į amžinąjį gyvenimą, o tauta žemėje"."

Church in the State | Vairas 1939-Nr.2

@NEWLTU

AN ITALIAN ON LITHUANIA

"Rome and Vilnius, Italy and Lithuania - two distant lands whose historical journeys and moments in life sometimes bore striking similarities; the fate of these nations, like the sun, would occasionally shine through, at times reflecting the everyday lives of geniuses and heroes, and at other times the bitterness of a cruel reality. <...>

<...> A nation that, it seems, was fighting and dying for independence just yesterday, and in whose capital the great and enthusiastic cry of “Roma o morte!” must understand - if the noble spirit of Garibaldi’s men has not yet died in its heart - that the Lithuanian nation and its sons, too, will know how to fight and die with the cry, “Vilnius or death!” We do not want pity; we do not ask for mercy; we demand rights and justice! Only the enforcement of rights and justice! And we are pleased to note that this demand finds an echo in the hearts and consciences of Italian society and its youth.
It is only natural to believe in the possible and beneficial cooperation between Lithuanian and Italian youth, and we hope that the cry “Justice pour la Lituanie” will find a wide response and numerous supporters among Italian youth."

Roma ir Vilnius, Italija ir Lietuva du vienas nuo kito tolimi kraštai, kurių istorijos tolimi žygiai ir gyvenimo momentai kartais turėdavo daug panašumo, tų valstybių likimas, lyg saulė, švysteldavo, protarpiais, genijų ir herojų buitimi ar žiaurios realybės kartumu. <...>

<...> Tauta, kuri pati, rodos, vakar kovojo ir mirė dėl nepriklausomybės ir kurios sostinėje vis dar lyg tebeaidi didus ir entuziastingas „Roma o morte!" šūkis, turi suprasti, jei dar jos širdy nemirė kilni garibaldiečių dvasia, jog ir lietuvių tauta bei jos sūnūs mokės kovoti ir mirti su obalsiu, "Vilnius ar mirtis"! Mes nenorim pasigailėjimo, mes neprašom malonės; mes reikalaujam teisės ir teisybės! Tik teisės ir teisybės vykdymo! Ir mums malonu konstatuoti, jog tasai reikalavimas italų visuomenės ir jaunimo širdy bei sąžinėje randa atgarsio.
Norme tikėti į lietuvių ir italų jaunimo galimą ir naudingą bendradarbiavimą ir norime viltis jog šauksmas,, Justice pour la Lithuanie" ras plataus atgarsio ir skaitlingų draugų italų jaunimo tarpe.

Translated by V. Vetusius (Zenonas Blynas) | Akademikas 1933-Nr.10

@NEWLTU

"The state is a factor of immense importance to the nation. The state is one of the most significant phenomena in the life of a nation. Among other organizations, it is the supreme organization of the nation. By ensuring the nation’s external independence, the state gives it the opportunity to be the master of its own land, to live and develop as it sees fit and desires. All the nation’s strengths - spiritual, intellectual, moral, and even physical - can properly unfold and be perfected through the state. For this reason, the focus of all oppressed nations is usually directed toward winning their political

However, just as people are not all equal - we see the weak and the strong, the wise and the foolish - so too are states not all equal. And Lithuania did, after all, have its own state in the past. But what good is that if it lacked the strength to sustain itself? This means that it is not enough for a nation to have a state - that supreme organization - it is necessary to have a state built on solid foundations - one of the most important tasks for a resurgent Lithuania. Unless we properly address this task and create a state capable of withstanding the dangers threatening our nation from various countries and of avoiding the mistakes of the past, If we fail to create such a state, we are doomed to collapse."

"Valstybė tautai yra milžiniško svorio veiksnys. Valstybė yra vienas svarbiausių tautos gyvenimo reiškinių. Kitų organizacijų tarpe, ji yra vyriausioji tautos organizacija. Patikrindama tautai išorinę nepriklausomybę, valstybė suteikia jai progos būti šeimininku savam krašte, gyventi ir kurtis taip, kaip ji išmano ir nori. Visos tautos jėgos: dvasinės, protinės, moralinės, net ir fizinės gali prideramai išsiskleisti bei ištobulėti per valstybę. Del to visų pavergtųjų tautų dėmesys paprastai yra kreipiamas į tai, kad iškovotų savo politinę

Tačiau, kaip žmogus žmogui nelygus yra: jų matome silpnų ir stiprių, protingų ir pusgalvių, taip ir valstybė valstybei yra nelygi. Ir Lietuva praeityje juk turėjo savo valstybę. Bet kas iš to, jeigu jai stigo jėgos išsilaikyti. Vadinasi, negana tautai turėti valstybė, ta aukščiausia organizacija, reikia turėti tvirtais pamatais paremta valstybė vienas svarbiausių atsistatančios Lietuvos uždavinių, kurio tinkamai neišsprendę, nesukūrę tokios valstybės, kuri pajėgtų atsispirti gresiančiam iš įvairių šalių mūsų tautai pavojui ir neatkartotų praeity padarytų klaidų. Tokios valstybės nesukūrę, mes turėsime žlugti. Ir štai del ko."

— J. Tomkus | Tauta ir Valstybė; Vasario 16 [1931]

@NEWLTU

"The Nationalist Union and other nationalist organizations exist to devote their work and time to the state, not to demand benefits from it for themselves. Devoting oneself to the cause of the nation must be the highest priority for nationalists. After all, that is what they have pledged to do. It is therefore clear that there is no place here for those who, when the government’s situation worsens, would rush to flee, abandoning the ranks of the nationalists.
Nationalist organizations stand with the government, and they best demonstrate this resolve by assisting it in its work. Merely proclaiming a nationalist ideology would be insufficient. It must also be put into practice in daily life, at every step of the way."

"Tautininkų Sąjunga ir kitos tautinės organizacijos yra tam, kad aukotų valstybei savo darbą ir laiką, o ne tam, kad reikalautų iš jos sau naudos. Atsidėjus tarnauti tautos bylai turi būti aukščiausias tautininkų uždavinys. Taip juk yra jų pasižadėta. Iš to jau aišku, kad čia ne vieta tiems, kurie, pasunkėjus valdžios būklei, pasiskubintų bėgti, apleidę tautininkų eiles.
Tautinės organizacijos su valdžia, ir tą savo ryžtą geriausiai rodo, kai jai padeda darbe. Vien skelbti tautišką ideologiją būtų permažai. Reikia dar ją vykdyti gyveniman ir tai kasdien kiekviename žingsnyje."

— Antanas Smetona | Kalba Tautininkų suvažiavime, 1935. XII. 28.

Vairas 1936-Nr.1

@NEWLTU

"The foundation of fascism is nationalism. Therefore, in order to govern in a fascist manner, one must first and foremost be guided by the characteristics of one’s own nation and cultivate an idea that has emerged elsewhere, adapting it to the conditions of one’s own country. And that idea can take root only to the extent that the soil is suitable."

"Fašizmo pagrindas yra tautiškumas. Taigi, norint fašistiškai tvarkytis, visų pirma tenka savo tautos savybėmis vadovautis, savo krašto sąlygose ūgdyti kitur pasireiškusi idėja. O ji tegali tiek prigyti, kiek yra tinkamos dirvos."

— Antanas Smetona | Kalba 1933 ΧΙΙ. 15. pasakyta visuotiniame Lietuvos Tautininkų Sąjungos suvažiavime

@NEWLTU

“Faith sustains love for one’s homeland, and love for one’s homeland sustains faith. Faith has helped many endure suffering for their homeland and survive.”

„Tikėjimas remia tėvynės meilę, Tėvynės meilė remia tikėjimą. Tikėjimas padėjo daugeliui pakelti kančias už tėvynę ir išlikti“

— Vytautas Alantas

@NEWLTU

"Lithuania is not an abstraction, but an expression of the true needs of the nation."

"Lietuva - tai ne abstrakcija, o tikrojo tautos poreikio išraiška."

— Antanas Smetona

@NEWLTU

"It is true that in ancient times, when Lithuanians and Poles met, it was only on the battlefield. The warlike Lithuanians would often venture deep into Poland, armed to the teeth. Sometimes they even reached the distant Polish capital of Kraków, striking terror into the hearts of the Poles."

Mūsų Vilnius 1931-Nr.2

@NEWLTU

"The Lithuanian Vytis is a symbol of the genius of the Lithuanian nation. His vigorous leap eloquently reminds us: always forward! Throughout the ages, whenever the Lithuanian nation was free, it enthusiastically heeded that call. It has always been a nation on the march. During the imperial era, the White Rider led the Lithuanian people as far as the Black Seas. This legendary march will never cease to speak to us - the heirs to the spirit of those warriors of the past - about the vigor of the Lithuanian nation’s creative power. The kings and grand dukes of ancient Lithuania show us the way - how we must work so that Lithuania may flourish and so that its name may be spoken with respect among other nations."

"Lietuviškas Vytis yra lietuvių tautos genijaus simbolis. Jo veržlus šuolis mums iškalbingai primena: nuolat pirmyn! Lietuvių tauta visais amžiais, kada tik ji buvo laisva, entuziastiškai tą šūkį vykdė. Ji visuomet buvo žygiuojanti tauta. Imperijos laikais Baltasis Raitelis lietuvių tautą buvo nuvedęs iki Juodųjų Jūrų. Šis legendos vertas žygis mums, ano metų karžygių dvasios paveldėtojams, nenustos bylojęs apie lietuvių tautos kūrybinės galios veržlumą. Senovės Lietuvos karaliai ir didieji kunigaikščiai rodo mums kelią, kaip mes turime dirbti, kad Lietuva taurautų ir kad jos vardas kitų tautų būtų tariamas su pagarba,"

— Vytautas Alantas | A Marching Nation

@NEWLTU

"The Poles stole Lithuania's history, now the Russians are trying to steal it, we must catch these thieves red-handed and show them to the whole world in their true light."

Lenkai pavogė Lietuvos istoriją, dabar rusai bando ją pavogti, turime sugauti šiuos vagis už rankos ir parodyti visam pasauliui tikroje šviesoje.

— Antanas Smetona

@NEWLTU

"The first task of fascism, says G. Gentile, is "to organize the state not as an external form mechanically imposed upon national consciousness, but as a form arising from this very consciousness." For this purpose it was necessary to awaken the nation, to instill in it a desire for greatness, to revive its forgotten traditions; in short, it was necessary to activate the nation’s genius. Fascism, in strengthening the state, must bring to fruition the nation’s substance and its spiritual heritage, and it can do this only in one way: by awakening the individual."

"Pirmasis fašizmo uždavinys, sako G. Gentilė, yra „suorganizuoti valstybę ne kaip išviršinę, tautinei sąmonei mechaniškai uždėtą lytį, bet kaip lytį, kylančią iš pačios šitos sąmonės“. Šiam reikalui reikėjo tautą pažadinti, reikėjo įkvėpti jai didybės troškimą, prikelti pamirštas josios tradicijas, žodžiu, reikėjo veikdyti tautos genijų. „Fašizmąs, stiprindamas valstybę, turi pražydinti tautos turinį ir dvasinį josios paveldėjimą, o tai jis gali padaryti tik vienu būdu: pažadinti individą."

— Antanas Maceina | Tautinis Auklėjimas (1934)

@NEWLTU | @Lithuaniasot

"The question should never be whether a nation will survive or not, but always: how will we nurture our nation? A nation that is growing will survive on its own."

"Niekuomet neturėtų būti klausiama, ar išliks tauta, ar ne, bet visuomet: kaip auginsime tautą. Augančioji tauta išliks savaime."

— Vydūnas

@NEWLTU

Lithuanian pasport of the Ukrainian nationalist Jevhen Oleksijovych Konovalets. In 1929, Konovalets was granted Lithuanian citizenship. He had two Lithuanian passports; one under his real name, the other under the name Jozefas Novakas. He usually traveled abroad with the second passport.

@NEWLTU

"You, the leftists and rightists, are nurturing the branches; we, the Nationalists, are nurturing the trunk, and we want to make it so strong and sturdy that even you yourselves could hold on to it. We won’t feel envious of that; but you, after all, have never been and will never be the trunk. We call our politics realistic, while yours is a dream; and we call you yourselves “crack-peepers,” who look at life only through the crack you have created for yourselves, or with your eyes fixed on the ground at your feet, completely oblivious to how life unfolds."

"Jūs, kairieji-dešinieji, auklėjate šakas; mes, tautininkai, auklėjame kamieną ir norime jį padaryti tokį tvirtą ir kietą, kad ant jo ir jūs patys galėtumėte laikytis. To mes jums nepavydėsime; bet jūs vis dėlto nebuvote ir nebūsite kamienas. Savo politiką mes vadiname realia, o jūsų svajonė, o jus pačius plyšelninkais, kurie per savo susidarytąjį plyšelį težiūrite į gyvenimą arba nudūrę akis sau po kojų, visai nežiūrite, kaip gyvenimas įvairuoja."

Jaunoji karta 1929-Nr.3

@NEWLTU

Today, the homeland has bestowed
a wreath of honor upon its hero.
The night has passed;
The hope of rebirth
Spreads throughout our Lithuania,
Where bright young sisters,
Where poor mothers
From Vilnius to Courland and Prussia!

Šiandieną tėvynė didvyriui tėvynės
Uždėjo vainiką garbės.
Nuslinko naktis;
Atgimimo viltis
Teeina po Lietuvą mūsų,
Kur skaisčios sesutės,
Kur vargšės motutės
Nuo Vilniaus lig Kuršo ir Prūsų!

— Maironis | Jaunoji Lietuva

@NEWLTU

"A nation, like a spirit, like a spiritual principle that reaches with its roots into the depths of a rich past and is grounded in a living and active present, is not a makeshift creation, but the result of long and persistent struggles, efforts, and sacrifices. The nation of the present is the product of the experiences, sufferings, and achievements of the nation of the past. A heroic past, illuminated by the sun of glory from great events, focused in valiant campaigns, and crowned by the powerful will, self-sacrifice, and love of generations, social classes, individuals, and leaders, forms the social foundation upon which the national idea rests, expands, and grows. Recognition of the universal and glorious honor of the past, combined with the collective will of the present, is an essential condition for the nation’s creative vitality and unity."

"Tauta, kaip dvasia, kaip spiritualinis principas savo šaknimis siekiąs turtingos praeities gelmių ir atsirėmęs gyva ir veiklia dabartimi, yra ne improvizuotas padaras, bet išdava ilgų ir atkaklių kovų, pastangų, aukos. Dabarties tauta yra praeities tautos išgyvenimų, kančių ir laimėjimų išvestinė. Herojiška praeitis, nušviesta didžiųjų įvykių garbės saule, sutelkta karžygiškuos žygiuos, vainikuota kartų, luomų, individų ir vadų galinga valia, pasiaukojimu ir meile, sudaro tą socialinį pagrindą, kuriuo remiasi, plečiasi ir auga tautinė idėja. Praeities visuotinos ir šviesios garbės pažinimas, sujungtas su dabarties bendra valia, yra esminė sąlyga stipriai tautos kūrybai ir vienybei."

Akademikas 1933-Nr.16

@NEWLTU

"Our geographical position has imposed special responsibilities upon us. We serve as intermediaries between East and West. Caught between two distinct cultures, we must preserve our own distinctiveness. The emerging Lithuanian intellectual will be exposed to both cultures, but must not be influenced by them.
Our national characteristics, forged over the centuries, have remained alive and authentic to this day. The traditions of our forefathers, our customs, our emotions, and our aspirations have remained purely our own and distinctly Lithuanian.
Admittedly, our distinctiveness has been somewhat diminished by the political invasion of our neighbors, but their influence was largely external in nature, while the nation’s inner values have remained pure in the depths of the peasants’ souls. Now the time has come to declare our true values to the world.
Everything that is dear to us was hidden from our enemies in the depths of our souls. The true meaning of our hard-won freedom lies in the fact that our national characteristics - our true and eternal self - must henceforth neither be suppressed nor concealed, but triumphantly respected and cherished by all. Our national characteristics, our eternal soul, and our strongest bond of unity are the Lithuanian spirit that has survived in our blood."

"Mūsų geografinė būklė užkrovė mums ypatingas pareigas. Tarp rytų ir vakarų mes tarpininkais esame. Tarp dviejų skirtingų kultūrų įsiterpę, mes privalome išlaikyti savąjį ryškumą. Bręstantis lietuviškas inteligento tipas abiejų kultūrų bus paliestas, bet negali būti nenugoštas.
Amžiais tarpusios mūsų tautinės savybės, ligšiol išliko gyvos ir savaimingos. Mūsų sentėvių tradicijos, mūsų papročai, mūsų emocijos ir palinkimai ligšiol išliko grynai mūsiškos ir lietuviškos.
Tiesa, mūsų ryškumui kiek pakenkė politinė kaimynų invazija, bet jų įtaka turėjo daugiau išorinį pobūdį, o tautos išvidinės vertybės išliko grynos sodiečių sielos gelmėse. Dabar atėjo laikas pasauliui deklaruoti mūsų tikrąsias vertybes.
Visa tai, kas mums brangu nuo priešų buvo paslėpta sielos gelmėse. Sunkiai iškovotosios laisvės tikroji prasmė ir glūdi tame, kad mūsų tautinės savybės, mūsų tikrasis ir amžinasis aš jau nuo šiol neturi būti slopinamas nė slepiamas, bet triumfališkai visų gerbiamas ir branginamas. Mūsų tautinės savybės, mūsų amžinoji siela, mūsų tvirčiausias vieningumo laidas ir yra mūsų kraujo savybėse išlikęs lietuviškumas."

— M. Jonaitis | Akademikas 1933-Nr.16

@NEWLTU